Susitikimas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijoje

Balandžio 2 d. ALKU vadovė Daiva Kuršelytė dalyvavo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijoje susitikime „Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2021 – 2027 m. strateginis planas“. Šiuo metu vyksta Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2021-2027 m. strateginio plano rengimas. Pirmojo susitikimo su socialiniais partneriais dėl SP rengimo ir aktualių BŽŪP po 2020 metų buvo pristatyta: įvadinis pranešimas kurio metu buvo trumpai aptarta bendrosios žemės ūkio politikos įgyvendinimas Lietuvoje, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto pranešimai „Lietuvos žemės ūkio ir ekonominės, socialinės ir aplinkosauginės situacijos vertinimas“ BŽŪP tikslai ir atsakymų į klausimyną ,,BŽŪP po 2020 m. – svarbūs ateities sprendimai“ apžvalga (ŽŪM).

Susitikimo metu buvo aptarta sąvoka - „tikrasis ūkininkas“ sąvoka. Valstybės narės privalo nustatyti ribinį ploto dydį ir išmokas skirti tik tikriesiems ūkininkams. „Tikrasis ūkininkas“ sąvoka turi būti užtikrinama, kad parama nebūtų skiriama asmenims, kurių žemės ūkio veikla sudaro tik nedidelę visos jų ekonomikos veiklos dalį arba kurių pagrindinė verslo veikla nėra žemės ūkio veikla, bet išsaugant galimybę paramą gauti ir ūkininkui, kurio veiklą sudaro ne tik žemės ūkio darbai. Susitikime buvo paminėta, kad nuo 2021m. būtų tiksliai apibrėžiama „tikrojo ūkininko“ sąvoka.

Išmokų sumažinimas. Europos parlamente balsavo  už100 tūkst. išmokų ribą ir balandžio vidurį galutinai nuspręs, ar yra privalomas cappingas (išmokų ribojimas). Išmokų ribojimas turi būti privalomas visoms valstybėms. Išmokų ribojimo sistema: EK – laipsniškas ribojimas, mažiausia išmokų mažinimo riba (kurią pasiekus pradedama mažinti): 60 tūkst. Eur., išmokų ribojimas netaikomas eko sistemai, jaunųjų ūkininkų, susietosios paramos ir perskirstymo išmokos schemoms, su darbo užmokesčiu susijusios pajamos turi būti: išskaitomos – skaičiuojant pagal faktinius atlyginimus ir sumažintų išmokų sukaupta suma turi būti pirmiausia finansuojama papildoma pajamų perskirstymo parama, kaimo plėtros intervencinės priemonės ir susijusių asmenų gaunamos išmokos turi būti neįskaitomos.

Jaunojo ūkininko apibrėžimas. Apibrėžiamas kaip didžiausią amžiaus ribą, kuri negali viršyti 40 m., buvimo valdos valdytoju sąlygas ir reikiamą atitinkamą mokymą ir/arba įgūdžius. Pritraukti „jaunuosius ūkininkus“ ir sudaryti jiems palankesnes sąlygas verslo plėtrai kaimo vietovėse bei pagal 86 straipsnio 4 dalį skirti ne mažiau kaip 2% tiesioginėms išmokoms skirtų savo asignavimų. Valstybės narės papildomą pajamų paramą gali skirti pirmą kartą įsisteigusiems naujiems jauniesiems ūkininkams.

Paramos intensyvumas investicijoms. Iki 75 proc. tinkamų finansuoti išlaidų (paliekant diferencijavimo galimybę valstybei narei), iki 40 proc. tinkamų finansuoti išlaidų, skirtų gamybinėms investicijoms, iki 75 proc. – kitoms investicijoms.

Sektorinės intervencijos kituose sektoriuose. Finansavimas: Valstybės narės gali atidėti iki 3 proc.  savo pirmojo ramsčio biudžeto kitų sektorių intervencinėms priemonėms. Šios intervencijos įgyvendinamos per patvirtintas gamintojų organizacijų ir gamintojų organizacijų asociacijų veiksmų programas.

 

Balandžio 1 ir 2 d. Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas balsavo dėl reglamentų, kurie nustatė Bendrosios žemės ūkio politikos ateitį.

Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pakeitimai reglamentui, kuris nustatys ES tiesioginių išmokų ir kaimo plėtros taisykles po 2020 m.

Pridedame:

http://api.pdfix.net/convert/0/d79s3g/index.html

Susitikime dalyvavo LR žemės ūkio viceministras Darius Liutikas ir Lietuvos agrarinio ekonomikos instituto atstovai, Lietuvoje veikiančių organizacijų vadovai.