Beveik trigubai išaugo bankų paskolų portfelis

Nuo 2015 m. iki šių metų vidurio pradėjęs didėti bankų paskolų portfelis iki šiol didėja. Pastebima, kad bankai šiemet suteikia paskolas daug aktyviau nei pernai. Vien per pirmą šių metų pusmetį bankų paskolų portfelis padidėjo 1,3 mlrd. Eur arba 8,8% ir pasiekė 17,6 mlrd. Eur, skelbiama Lietuvos banko pranešime spaudai.

„Kredito rinka pagyvėjusi. Paskolų portfelio grynosios vertės augimas šių metų pirmąjį pusmetį buvo kone trigubai didesnis nei tuo pat metu pernai. Situaciją atidžiai stebime ir, nors augimas gana spartus, jį vertiname kaip pagrįstą, prisidedantį prie tvarios ekonomikos plėtros“, – tvirtina Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius Vytautas Valvonis.

Šiuo metu bankų paskolų augimas yra tvarus ir bankai pasiruošę prisiimti papildomą su tuo susijusią riziką. Pastebima tendencija, kad pastaruoju metu bankai ypač daug dėmesio skyrė smulkiajam ir vidutiniam verslui. Dar vieną svarbią bankų paskolų portfelio dalį sudaro paskolos namų ūkiams iš kurių – 79 proc. paskolos būstui. Be to, išaugusiam būsto kreditavimui įtakos turėjo ypač žema palūkanų norma rinkoje, didėjančios gyventojų pajamos ir būsto įperkamumas, kuris pastaruoju metu yra vienas didžiausių per pastarąjį dešimtmetį.

Didėja ne tik banko teikiamų paskolų portfelis, bet gerėja ir skolininkų kokybė. Remiantis šių metų liepos 1 d. duomenimis, pastebėta, kad neveiksnių skolos priemonių dalis sumažėjo 0,6 proc. punkto ir sudarė 4,7 proc. Per pastaruosius metus pagerėjo paskolų kokybės rodikliai tiek ne finansų bendrovėms, tiek namų ūkiams. Neveiksnių paskolų dalis šiuose portfeliuose sumažėjo atitinkamai 0,7 ir 1,3 proc. punkto ir siekė 7,2 ir 5,7 proc.

Remiantis liepos 1 d. duomenimis, pastebėta, kad klientai bankuose laikė rekordinį skaičių indėlių. Pirmąjį metų pusmetį bankuose klientų indėlių suma siekė 16,8 mlrd. Eur, o tai yra 117 mln. Eur daugiau nei prieš ketvirtį. Anot V. Valvonio, nepaisant nedidelės tokių santaupų grąžos, maždaug trečdalį šios sumos gyventojai laikė kaip terminuotuosius indėlius, kitą dalį – einamosiose sąskaitose.

Nepaisydami besikeičiančios indėlių terminų struktūros ir mokamų mažų palūkanų, gyventojai ir toliau renkasi bankų indėlius. Lyginant su praėjusiais metais, matyti, kad šiemet namų ūkių indėlių suma padidėjo 599 mln. Eur, o įmonių – 141 mln. Eur.

Galima nuspėti, kad didelę reikšmę indėlių augimui turi didėjančios gyventojų pajamos ir alternatyvių finansinių investicijų produktų skvarba. Pastarųjų pasiūla Lietuvos finansų rinkoje yra pakankama – investuotojai gali rinktis pagal polinkį į riziką ir norą perprasti finansų rinkos ypatybes. Tačiau šių produktų paklausa vis dar yra ribota, nes vartotojai jų nepažįsta ir aktyviai investuoti kol kas ryžtasi tik nedaugelis.