Ar pavyks grupelei Seimo narių palaidoti dvejus metus brandintą kredito unijų reformą?
Delsimas priimti suderintus kredito unijų pertvarkos įstatymus gresia tolesniais unijų bankrotais ir mokesčių mokėtojų pinigų eikvojimu indėlių draudimo išmokoms, kurios jau dabar viršija 100 mln. eurų. Taip įstatymų projektų vilkinimą vertina 58 kredito unijas vienijanti asociacija Lietuvos kredito unijos. Tokios pat nuomonės laikosi ir už kredito unijų veiklą atsakingos valstybės institucijos.
„2015 m. lapkritį Finansų ministerija pateikė Seimui dvejus metus su rinkos dalyviais ir valstybės institucijomis derintus Kredito unijų ir Centrinių kredito unijų įstatymų projektus. Seimas ėmėsi juos svarstyti tik šių metų kovą, o trys Seimo nariai paskubomis įregistravo naujus, su niekuo nederintus unijų įstatymų projektus. Tokia įvykių eiga, galimai sąmoningai delsiant įteisinti suderintus teisės aktus, gali lemti tolesnius bankrotus unijų sektoriuje“, – įspėjo asociacijos Lietuvos kredito unijos (ALKU) valdybos pirmininkas Ramūnas Stonkus.
Nuo 2013 m. Lietuvoje bankrutavo 5 kredito unijos, o jų apdraustų indėlių kompensavimo išmokos siekė 114 mln. eurų. Siekiant išspręsti kredito unijų sektoriuje susikaupusias problemas, padidinti unijų patikimumą ir jų indėlį į ūkio augimą, dar 2014 m. LR Seimo bei Lietuvos banko iniciatyva imtasi rengti unijų reformą įteisinančius teisės aktus. Tačiau Kredito unijų ir Centrinių kredito unijų įstatymo projektai, kuriems pritarė didžioji kredito unijų sektoriaus dalis, vis dar stringa Seimo stalčiuose.
Remiantis unijų sistemą reformuojančiais įstatymų projektais, numatyta didinti tvarų kapitalą, sustiprinti unijų kooperaciją ir tarpusavio integraciją, sukurti nuo bankrotų apsaugančią kryžminių garantijų sistemą.
„Įteisinus suderintus projektus, Vakarų šalių pavyzdžiu būtų sukurta saugi, patikima ir tvari kredito unijų sistema. Kiekviena unija priklausytų vienai iš centrinių kredito unijų ir dalyvautų vieningoje mokumo užtikrinimo sistemoje, taip pat privalėtų sukaupti tvarų kapitalą. Unijų veikla būtų stabilesnė, o sektorius – atsparesnis visiems įmanomiems netikėtumams. Susivienijusios unijos taptų ne tik patikimomis gyventojų ir smulkaus bei vidutinio verslo regionuose finansinėmis partnerėmis, bet ir rimta atsvara užsienio bankams“, – teigia ALKU vadovas R. Stonkus.
Pasak ALKU vadovo R. Stonkaus, keista, kad trims Seimo nariams tokia kredito unijų sektoriaus reforma pasirodė nepriimtina. Seime įregistruoti alternatyvūs projektai jau spėjo sulaukti itin negatyvaus Lietuvos banko, taip pat Seimo Teisės departamento įvertinimo. Įteisinus šį alternatyvų sumanymą, kredito unijos galėtų vykdyti rizikingas veiklas investuodamos vien tik į vertybinius popierius ir steigdamos rizikingas įmones, priimti valdymo sprendimus nedalyvaujant pajininkams, veikti pavieniui atsisakant pagrindinių kooperacijos principų.
„Šios pataisos būtų naudingos nebent tokiems rinkos dalyviams, kurie turėdami unijų statusą renka valstybės apdraustus indėlius ir šiais pinigais finansuoja galimai abejotinas ir rizikingas veiklas. Būtų naivu galvoti, kad kadenciją baigiantys Seimo nariai prisiims asmeninę atsakomybę už tokią įvykių eigą“, – kalbėjo ALKU valdybos pirmininkas.
ALKU, kaip ir 61 uniją vienijanti Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU), prašo Seimo baigti reformos įstatymų vilkinimą ir kuo skubiau patvirtinti Finansų ministerijos pateiktą bei su Lietuvos banku ir rinkos dalyviais suderintą įstatymų paketą.